0

Kviečiame susipažinti su 2022 m. I-ojo ketvirčio ES šalių įvykių ir procesu apžvalga – „ES valstybių saugumo politikos pokyčiai vykstant Rusijos karui Ukrainoje“.

Santrauka:

  • 2022 m. balandį buvo pranešta apie tai, kad dalis JAV lėšų karinei infrastruktūrai plėtoti bus skirta Jungtinei Karalystei. Didžioji Britanija taip pat paskelbė įšaldžiusi didžiausio Rusijos banko turtą ir nutrauksianti visas planuojamas šalies investicijas į Rusiją. Iki 2022 m. pabaigos ji sustabdys visą anglių ir naftos importą iš Rusijos. Be to, Jungtinė Karalystė sustiprins gynybinę pagalbą Ukrainai nauju 100 mln. svarų sterlingų vertės paramos paketu. 
  • Vokietijos kancleris paskelbė apie savo ketinimą sukurti ir į Konstituciją įrašyti specialų 100 mlrd. eurų vertės fondą, skirtą bundesverui. 2022 m. šalies vyriausybė padidins išlaidas gynybai iki 2 mlrd. eurų. Taip pat Vokietija padidins karinės paramos užsienio šalims fondą iki 2 mlrd. eurų, iš kurių daugiausia bus skirta Ukrainai, kad padėtų jai įsigyti ginklų. Vokietijos finansų ministerija pranešė, kad skyrė beveik 3 mlrd. eurų plaukiojantiems suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalams įsigyti. Tačiau Vokietija kol kas nepritaria Europos Sąjungos inicijuotam draudimui importuoti rusišką naftą ir nepritaria mokėjimams rubliais už Rusijos energiją.
  • Per Prancūzijos prezidento rinkimus dėmesys gynybai šalyje buvo žymiai sumažėjęs. Vykstant karui Ukrainoje, Žano Kastekso (Jean Castex) vadovaujama vyriausybė nusprendė sumažinti ginkluotųjų pajėgų biudžetą 300 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 200 mln. eurų turėjo būti skirta karinei įrangai įsigyti. Nors Prancūzija neskelbia detalios informacijos apie karinę pagalbą, pranešama, kad visa pagalba Prancūzijai kainavo 120 mln. eurų. Ši suma yra perpus mažesnė nei Estijos Ukrainai skirta parama.
  • Lenkijos gynybos ministerijos vadovas patvirtino sutartį dėl trumpojo nuotolio oro gynybos elementų tiekimo pagal programą „Narew“. NATO rytiniame flange, įskaitant Lenkiją, dislokuojama vis daugiau Didžiosios Britanijos karių. Didžioji Britanija laikinai atsiųs į Lenkiją savo pažangiausią mobiliąją oro gynybos sistemą „Sky Sabre“, kad padėtų apsaugoti rytinį NATO flangą. Be to, Lenkijoje skirtingoms politinėms pažiūroms atstovaujančios partijos sutinka, kad sankcijos Rusijai turėtų būti griežtesnės. Lenkija taip pat sutiko būti viena iš galimo susitarimo, kuriuo būtų baigtas Rusijos ir Ukrainos karas, garantų. Į šią grupę taip pat įeis nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, o taip pat Turkija ir Vokietija.

Autoriai:

Dorota Sokolovska – Rytų Europos studijų centre (RESC) dirba projektų asistente, prie komandos prisijungė 2021 m. liepą. Ji padeda vykdyti projektinę RESC veiklą, asistuoja renginiuose ir viešosiose ekspertų diskusijose. Taip pat prisideda kuriant analitinį turinį, yra kelių studijų bendraautorė. Pagrindinės temos: saugumas ir NATO aljansas.

Adam Roževič – RESC politikos analitikas. Daugiausia dėmesio skiria Rytų Europos saugumui, ypač NATO ir JAV atgrasymo mechanizmams regione, kovai su hibridinėmis ir konvencinėmis grėsmėmis iš Baltarusijos ir Rusijos. Jis taip pat nagrinėja regioninį saugumo bendradarbiavimą NATO ir ES dvišalės politikos kontekste.

Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimui Lietuvoje – beveik 500 tūkst. eurų dotacija

Previous article

A. Armonaitė: „Lietuvos įmonės yra pasirengusios bendradarbiauti su JAE įvairiose srityse“

Next article

Jums gali patikti

0 0 votes
Article Rating
Prenumeruoti naujus komentarus
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
Visi komentarai

Dagiau iš temos: Naujienos