0

Net trys ketvirtadaliai (75 proc.) šalies gyventojų geopolitinės situacijos ir sparčios infliacijos kontekste jaučiasi finansiškai nesaugūs. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Koks mūsų elgesys prisideda prie šio nesaugumo jausmo ir kaip jį padidinti?

„Pastaraisiais metais gyventojams teko ir vis dar tenka susidurti su nemenkais ekonominiais iššūkiais. 2020 metais prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną, dalis žmonių prarado pajamas arba jos ženkliai sumažėjo. Šių metų pradžioje, koronaviruso situacijai pagaliau stabilizavusis, naujų iššūkių iškėlė kainų augimas bei prieš kelis mėnesius Ukrainoje prasidėjęs karas. Tokiomis aplinkybėmis juntamas nerimas dėl finansinės situacijos yra natūralus“, – sako skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ vadovė Rasa Butkuvienė.

Pokyčiai finansinėje elgsenoje

Tyrimo duomenimis, ramiai dėl savo finansų jaučiasi tik 25 proc. gyventojų. Didesnioji dalis (53 proc.) jaučia šiokį tokį nesaugumą, o 22 proc. apklaustųjų teigia, kad jų finansinis nesaugumas yra didelis. Atsakymai rodo, kad minėti išorės veiksniai, tokie kaip pandemija, infliacija ir geopolitinė padėtis, ne tik kuria finansinį nesaugumą, bet ir daro įtaką finansinės elgsenos pokyčiams.

76 proc. apklaustųjų ketina keisti savo finansinius įpročius – daugiausiai žmonių yra pasiryžę taupyti (37 proc.), trečdalis ketina atidėti stambesnius pirkinius, o kuo greičiau grąžinti turimas skolas planuoja 8 proc. respondentų.

Tiesa, maždaug ketvirtadalis (24 proc.) kol kas nesiims jokių veiksmų – 16 proc. savo finansinės elgsenos keisti neketina, o 8 proc. dar nėra apsisprendę.

Patarimai didesniam finansiniam saugumui

„Išorės faktoriai, su kokiais gyventojai susiduria pastaruoju metu, neabejotinai turi reikšmingos įtakos mūsų finansinio saugumo pojūčiui. Vis dėlto, svarbi ir mūsų pačių finansinė elgsena bei įpročiai, kurie gali didinti arba mažinti saugumo jausmą“, – dėmesį atkreipia R. Butkuvienė.

Jaustis finansiškai ramiau galime tuomet, kai tiksliai žinome savo finansinę situaciją, o tam gali padėti asmeninio biudžeto sudarymas. Pagrindiniai jo elementai – patiriamų išlaidų įvertinimas ir paskirstymas mėnesio biudžeto lentelėje. Aiškiai žinodami, kam ir kiek pinigų išleidžiame bei paskirstydami juos į būtinųjų ir nebūtinų išlaidų bei taupymo eilutes, būsime labiau užtikrinti. Biudžeto sekimas bei pastangos, kad išlaidos neviršytų pajamų, taip pat padės išvengti skolų.

Kitas svarbus finansinio saugumo elementas – sukauptas pinigų rezervas. Jis apsaugo nuo finansinių netikėtumų, pavyzdžiui, staigaus pajamų sumažėjimo netekus darbo, dėl traumos ar ligos, taip pat – atsiradus neplanuotų išlaidų. Rekomenduojama sukaupti maždaug 3–6 mėn. išlaidų sumą. Tokia suma ne tik pagelbės netikėtai pasikeitus finansinėms aplinkybėms, bet ir padės jaustis ramiau.

„Stropesnis taupymas, kurį gyventojai įvardija kaip pagrindinį savo elgsenos pokytį dabartiniame kontekste, yra pirmas žingsnis į „finansinės pagalvės“ kaupimą ir didesnio finansinio saugumo užsitikrinimą. Nors daugybės išorinių veiksnių, veikiančių mūsų finansinį stabilumą, kontroliuoti negalime, tinkami finansinės elgsenos įpročiai gali padėti jaustis saugiau nuolat kintančioje finansinėje aplinkoje“, – sako R. Butkuvienė.

Saugumo suteikia darbo rinkos situacija

Pasak R. Butkuvienės, saugiau gyventojai gali jaustis ir dėl šiuo metu susiklosčiusios situacijos darbo rinkoje. Kol kas šalyje fiksuojamas žemas nedarbo lygis, tad net ir esant infliacijai, aukštoms palūkanų normoms, įmonės, tikėtina, nebus linkusios atsisakyti darbuotojų – tiek aukštos, tiek žemesnės kvalifikacijos specialistų.

„Lietuva jau nebėra žemų kaštų šalis, ir verslas sėkmingai persiorientuoja į didesnės vertės kūrimą. Esant santykinai žemesniam kapitalo lygiui šalyje, darbuotojai yra vienas pagrindinių verslo vertės kūrimo šaltinių. Tad darbuotojai gali jaustis pakankamai saugiai, vis dėlto niekur nedingsta būtinybė taupyti ir atsakingai elgtis su finansais“, – pažymi R. Butkuvienė.

Šalies gyventojų tyrimą 2022 m. balandžio 20–28 dienomis „Easy Debt Service“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.

Jonavoje pradedamai Lietavos gatvės rekonstrukcijai skirta daugiau nei 0,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų

Previous article

Skyrybos be santuokos: kaip pasidalinti kartu užgyventą turtą?

Next article

Jums gali patikti

0 0 votes
Article Rating
Prenumeruoti naujus komentarus
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
Visi komentarai

Dagiau iš temos: Naujienos